Aktualijos

I. Ruginienės ir R. Žemaitaičio Vyriausybė 2026 m. vasario 18 d.

Be jokios abejonės, Lietuvai reikšmingiausias 2025-ųjų įvykis buvo naujos Vyriausybės iškilimas. Beje, jis buvo ir vienas keisčiausių. Prisiminkime: senoji Vyriausybė, vadovaujama Gintauto Palucko, griuvo po Andriaus Tapino ir Šarūno Černiausko atliktų žurnalistinių tyrimų ir pradėtų skelbti duomenų apie buvusio premjero veiklą, todėl tai, kas įvyko vėliau, turėtų stebinti, nes po šio sukrėtimo iš Vyriausybės iškrito ne atsistatydinusio ministro pirmininko G. Palucko vadovaujami socialdemokratai ar radikalusis valdančiosios daugumos politinis darinys Remigijaus Žemaitaičio „Nemuno aušra“, o šiame kontekste solidžiausiai atrodžiusi Sauliaus Skvernelio Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – beje, ją valdančiojoje daugumoje pakeitė Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija – politinių jėgų darinys, kurio kai kurie atstovai demonstruoja nuostatas, panašesnes į R. Žemaitaičio, o ne į Ukrainos rėmėjų. Keistai tai atrodo todėl, kad Lietuvos oficiali pozicija yra visomis išgalėmis remti Ukrainą, tačiau valdančioji dauguma sudaroma iš politinių partijų, tarp kurių yra daugiausia abejojančių tokios paramos poreikiu ir jos skaidrumu. Tai paaiškinti kažkaip gal ir galima, bet vargu ar tai gali nuraminti.

Bandant suvokti, kaip taip įmanoma, kad tarsi Lietuva visu 100 proc. yra už Ukrainą, tačiau valdančioji dauguma yra vos ne išimtinai suformuota iš didžiausių Seime esančių paramos Ukrainai skeptikų, o tam tikrais atvejais – dar ir kitų Rusijai naudingų naratyvų skleidėjų, būtina matyti platesnį vaizdą. Visų pirma, Lietuva kaip ir buvo, taip ir tebėra kitokio tipo valstybė nei Danija ar Suomija. Pastarųjų piliečiai valstybėje dominuojančio elito yra šviečiami ir telkiami pažangai, todėl valdžioje dominuoja šviesūs, o ne radikalūs lyderiai. Mes esame, blogąja prasme, daug panašesni į JAV, kuriose siekiantieji valdžios pasitelkia stambųjį kapitalą ir priešpriešą. Tai suvokiant net galima teigti, kad, socialdemokratams į savo koaliciją sutelkus visas radikaliausias ir Rusijai draugiškas jėgas, ilgainiui, veikiant amerikietiško tipo demokratijoje, tai gali būti net į naudą, nes kituose rinkimuose išaugs Ukrainai draugiškesnių ir Rusijai priešiškesnių jėgų pergalės tikimybė. Žinoma, jei tik dabartinis procesas nesibaigs ryškesniu demokratijos saulėlydžiu.