Aktualijos

D. Trumpas iš naujo paleidžia pasaulį, tik šis nebūtinai bus saugesnis 2026 m. vasario 18 d.

JAV prezidento Donaldo Trumpo veiksmai 2025-uosius pavertė nesibaigiančiu šou ir tai užėmė didelę dalį informacinės erdvės – dažnai net Rusijos karas Ukrainoje būdavo nustumiamas į antrąjį planą. Tikėtina, kad toks ir buvo vienas iš D. Trumpo tikslų – kad Vladimiras Putinas, kuris labai nori būti svarbiausias, staiga paskęstų jo šešėlyje, patirtų milžiniškų nuostolių kare Ukrainoje ir tūnodamas Donaldo šešėlyje lėtai, bet užtikrintai aušintų savo imperines ambicijas. Taip formuotųsi aplinka, palankesnė tartis dėl taikos Ukrainoje, kurios 2025-aisiais pasiekti nepavyko dėl visų pirma akivaizdžiai nerealių V. Putino norų.

Bet, žinoma, skaitant globalią ir tuo labiau lietuvišką žiniasklaidą ar dalies komentuotojų internete skleidžiamą informaciją suvokti vykstančius procesus nėra paprasta. D. Trumpas ir jo kuriamas pasaulis arba skęsta pataikūniškoje panegirikoje, arba pateikiamas kaip didžiausio blogio simbolis – jis arba garbinamas, arba iš jo juokiamasi ir juo baisimasi. Taip ne tik iškraipoma realybė, bet ir neleidžiama suvokti, kur prasideda ir kur baigiasi D. Trumpo politikos teigiama ir neigiama įtaka.

Pavyzdžiui, JAV Demokratų partijos šalininkai D. Trumpo asmenyje mato visišką blogį, nors patys būdami valdžioje nedrįso Ukrainai duoti tiek ginklų, kiek reikėjo, kad ji priverstų V. Putiną atsitraukti ir karas pasibaigtų. Kaip ir nesugebėjo priversti NATO esančių Europos valstybių ginkluotis. Vyko siaubingas Rusijos karas Ukrainoje, o Europos valstybės elgėsi taip, tarsi karas vyktų kitoje planetoje. Tik D. Trumpui su visa savo itin grubia arogancija pradėjus gąsdinti Europą, kad JAV jos negins ir dar ją apmokestins, Europos ginklavimosi procesas įsibėgėjo.

Šiuos pavyzdžius galima tęsti, bet suprantami jie tampa tik tada, jei pripažįsti, jog situacija iki D. Trumpui antrą kartą grįžtant į JAV prezidento postą buvo labai toli nuo idealios. Ir, žinoma, jei sugebi atskirti procesus, skirtus JAV visuomenei ar globaliems procesams paveikti, nuo tų, kurie iš tiesų formuoja realybę. Turbūt tinkamiausias ir mums aktualiausias pavyzdys ir vėl yra V. Putino ir D. Trumpo draugystė. Pastarasis ją nuolat pabrėžė, demonstravo ir tebedemonstruoja. Daugelis tuo ir tiki arba teigia, kad tiki, nes tai atitinka jų kuriamos realybės naratyvus, nors tuo pat metu akivaizdu, kad būtent dėl D. Trumpo politikos įtakos šiandien Rusijos imperijos globali įtaka byra tokiu greičiu, kaip niekada iki šiol. Tai akivaizdžiai demonstruoja, kad po draugiškumo kauke slepiasi šaltas pragmatizmas, po visus gąsdinančia išsidirbinėjančio ir nenuspėjamo politinio veikėjo kauke – labai aiškūs tikslai. Svarbiausias jų – sustiprinti JAV ir jų artimiausius sąjungininkus, tokius kaip Izraelis, o netiesiogiai – ir Europos Sąjungą. Jei žvelgi paviršutiniškai, žinoma, galima teigti, jog JAV prezidentas išduoda Europos Sąjungą, tačiau tuo pat metu galima matyti ir tai, kad taip Europa skatinama pati išmokti plaukti: modernizuotis, stiprinti savo gynybinius pajėgumus, didinti globalų bendradarbiavimą, rūpintis savo interesais ir juos ginti, galop sustiprėti ir kartu su JAV tapti tokios stiprios, kad nei Rusija, nei Kinija artimiausioje ateityje joms nebekeltų grėsmės.