Aktualijos

Architektūros legendos Jano Gehlo miestas žmonėms – toks, kuriame norisi pasenti ir nėra automobilių 2026 m. vasario 18 d. Monika BALTRUŠAITYTĖ

Praėjusių metų lapkritį vykusiame Vilnius GreenTech Forum lankėsi išskirtinis svečias – architektas, buvęs Danijos karališkosios dailės akademijos profesorius, „Gehl Architects“ įkūrėjas ir partneris Janas Gehlas. Architektūros žvaigždė ir vienas garsiausių pasaulio urbanistų pasidalijo savo vizija apie miestus, kuriuose gera gyventi, įvardijo didžiausias miestų grėsmes ir su buvusiu Vilniaus miesto vyriausiuoju architektu Mindaugu Pakalniu diskutavo apie Vilniui reikalingus sprendimus.

Man teko garbė šią įdomią sesiją moderuoti, tad dalijuosi svarbiausiomis J. Gehlo įžvalgomis, padedančiomis susidaryti geresnį vaizdą apie tai, kaip turi atrodyti žmonėms skirti miestai. Pasak architekto, senovėje miestai buvo planuojami laikantis linijinės tvarkos – juos sudarydavo gatvės ir aikštės, kuriose burdavosi gyventojai, tačiau idilišką senojo miesto koncepciją užklupusios dvi neišvengiamybės – modernizacija ir motorizacija – viską pakeitė.

Dvi atakos, perbraižiusios idiliško miesto žemėlapį

„Tai buvo seni ir geri laikai, nes anuomet žmonės miestus statydavo žmonėms. Pirmiausia atakavo modernizacija: 1933-iaisiais buvo pristatyta Atėnų chartija – tarptautinis urbanistikos dokumentas, propaguojantis urbanistikos modelį, paremtą funkcionalumu ir miestų zonų skirstymu į namų, darbovietės ir rekreacijos erdves. Seniau dėmesys buvo skiriamas erdvėms, o dėl modernizacijos jis nukrypo į objektus. Taip miestuose sumažėjo vietos žmonėms ir jų socialiniam gyvenimui – viską nustelbė pastatai“, – teigė J. Gehlas.

Antroji į miestus nukreipta ataka, pasak jo, buvo motorizacija. Viso pasaulio miestus užpildė automobiliai. „Seniau norėdami iš taško A nusigauti į tašką B naudodavome savo energiją, o moderniems miestams reikėjo mobilumo. Žmonės sulindo į automobilius, o mašinų invazija išginė miestiečius iš gatvių – jose ėmė karaliauti automobiliai, – pasakojo J. Gehlas. – Tai itin ryškiai pasireiškė Vakarų pasaulyje, o trečiųjų šalių miestus motorizacija paveikė dar stipriau – 5 km/val. architektūrą pakeitė 60 km/val. architektūra, pritaikyta motorizuotiems miestams.“

Geras miestas tas, kuriame norisi pasenti

Architektūros magistro laipsnį Danijos karališkojoje dailės akademijoje 1960-aisiais įgijęs J. Gehlas pamena, jog anuomet, jo studijų metais, senosios kartos dėstytojai laikėsi tokios nuomonės: nesvarbu, kaip planuosi miestus, – žmonės bus laimingi turėdami stogą virš galvos ir karšto vandens. „Šiandien jau suprantame, kad taip nėra, – sako architektas. – Namus greta vienas kito galima pastatyti taip, kad ten dirbantys ir gyvenantys žmonės niekada vienas kito nesusitiks, tačiau namų kvartalą gali suprojektuoti ir taip, kad jame atsirastų erdvių, kuriose žmonės rinktųsi bendrauti ar tiesiog pabūti.“

2010-aisiais pasirodė J. Gehlo knyga „Miestai žmonėms“, 2023 m. ją į lietuvių kalbą išvertė ir išleido leidykla „Lapas“. Šioje knygoje urbanistikos legenda išgrynina savo idėjas apie tai, kokius miestus turime kurti. „Šiandien miestai turi būti gyvi, tvarūs, žali – tokie, kuriuose norėtųsi pasenti, – įsitikinęs J. Gehlas. – Kiekvieno miesto meras tam pritars ir patvirtins, kad būtent tokia ir yra jo programa. Didžiausia miesto atrakcija – ne pastatai, o žmonės, kurie šiame mieste gyvena ir vaikšto jo gatvėmis. Suprantama ir tai, kad kuo daugiau vaikščiosime, važinėsime dviračiais ir naudosimės viešuoju transportu, tuo labiau prisidėsime prie miesto tvarumo ir klimato apsaugos.“