Mokslas

2035-ųjų Rusijos kare pavojingiausi bus Kinijos robotai 2026 m. vasario 18 d. Karolis MAKRICKAS

Kaip bus su ta geopolitika ir ar kils naujas karas, išvengiamas jis ar ne – apie tai tegul rašo kolegos. Man svarbiausia atkreipti dėmesį į faktą, kuris diskusijose apie Rusiją ir jos karinę galią yra visiškai ignoruojamas: dabartiniame Rusijos kare Ukrainoje Vladimirui Putinui padėjo tokios menkos ekonominės galios kaip Iranas (tiekė dronus) ir Šiaurės Korėja (tiekė sviedinius), o kitas karas gali būti gerokai pavojingesnis, nes jei sutaps interesai – jei Kinija sieks didinti savo įtaką regione (ar net ir visame pasaulyje) ir užvaldyti Taivaną, o V. Putinas planuos atnaujinti savo žygį per Europą, Maskvai pagalbos ranką gali ištiesti galingiausia pramoninė valstybė pasaulyje. Ir ji tieks ne tik dronus, bet ir, tikėtina, karui pritaikytus robotus. Pastarieji šiuo metu aktyviai kuriami.

Taigi, žvelgiant į šviesią ateitį ir tikintis, kad ji iš tiesų tokia bus, reikia suvokti, kad dabartinis karas, kurį stebime, kai Rusijos orda dūžta į Ukrainos dronų sieną, gali vėl pasikeisti – būti dar labiau robotizuotas, dar labiau įtraukiantis dirbtinį intelektą, toks, apie kurį reikia galvoti ir kuriam reikia atsakingai ruoštis nuolat, nepasiduodant įtakai tų veikėjų, kurie bando įtikinti, kad jaudintis nereikia. Taip, tiems patiems, kurie anksčiau įtikinėjo Lietuvos piliečius, kad į gynybą investuoti nereikia, nes mes Rusijos vis tiek neįveiksime, o dabar mėgina įtikinti, kad investuoti į gynybą nereikia, nes V. Putinas gauna į kaulus Ukrainoje, tad NATO pulti tikrai nedrįs. Galime neabejoti, kad kai po penkerių ar šešerių metų skambės kalbos, kad Rusija mus puls su 10 mln. Kinijos pagamintų robotų (ir su 2 mln. rusų karių), tie patys veikėjai vėl prisimins seną giesmelę, kad nėra ko vargti ir ruoštis gintis, nes vis tiek pralaimėsime. Dėl to jie gal ir bus teisūs, bet tik tuo atveju, jei šiandien jų klausysime ir į ekonomikos bei gynybos robotizaciją, į Lietuvos ir viso mūsų regiono gynybos stiprinimo procesus žiūrėsime ne itin atsakingai.

Prieš penkerius metus humanoidai juokino, dabar – jau nebe

Kad suvoktume, jog robotų humanoidų keliama grėsmė nebėra hipotetinė, pakanka pasižiūrėti į robotus technologijų parodose. Dar prieš penkerius metus jie svirduliavo lygioje vietoje, o šiandien demonstruoja motoriką, artimą žmogui, ir akrobatinius triukus, kuriuos atlikti galėtų ne kiekvienas olimpinis atletikos čempionas. 2026-ųjų parodoje CES robotai humanoidai lankytojus stebino ne tik akrobatiniais triukai, bet ir gebėjimu daryti lankstinius iš popieriaus ar skambinti keturiomis rankomis pianinu. Anot „The New York Times“, robotų humanoidų industrija išgyvena „iPhone“ akimirką – lūžio tašką, kai technologijos tampa tokios brandžios, kad jas galima naudoti masiškai.

Gabiausi robotai, tokie kaip bendrovės „Figure“ kūrinys „Figure 01“, ne tik sklandžiai atliko buities darbus ar sunkias fizines užduotis, bet ir rišliai kalbėjosi su žmogumi, suprato kontekstą ir niuansus realiu laiku. Bendrovei „Hyundai“ priklausančios „Boston Dynamics“ sukurtas robotas „Atlas“ geriausio roboto parodoje CES titulą pelnė už tai, kad ne tik natūraliai vaikšto ir atlieka įvairius darbus, bet ir visiškai atitinka saugumo reikalavimus darbui gamykloje su žmonėmis.

Itin svarbu paminėti ir tai, kad robotai geresni tampa ne tik dėl lankstesnių kojų bei rankų, bet ir dėl tobulinamų dirbtinio intelekto ir mokymo sistemų, leidžiančių robotams geriau suprasti fizinį pasaulį. Vieną tokių sistemų, „Physical AI“, leidžiančią robotams planuoti veiksmus realiu laiku, pa-rodoje CES pristatė „Nvidia“. Anot „Business Insider“, tai – „ChatGPT“ momentas robotikoje“.

Nereikėtų pamiršti, kad „Tesla“, vadovaujama Elono Musko, šiemet planuoja pradėti masinę robotų „Optimus“ gamybą. Pirmiausia jie dirbs bendrovės gamyklose, o 2027 m. juos galės įsigyti ir kiekvienas norintis. E. Muskas tikisi, kad pradiniame etape parduos po 1 mln. robotų per metus, tačiau gamykla Kalifornijoje esant poreikiui bus pajėgi gamybos mastą padidinti net iki 10 mln. vienetų per metus. Ir tai nėra tik vieno žmogaus fantazija.

„Bloomberg“, remdamasis „Goldman Sachs“ analitikų prog-nozėmis, teigia, kad jau po penkerių metų robotų humanoidų rinkos vertė gali pasiekti 150 mlrd. JAV dolerių. „Market Watch“, remdamasis UBS pranešimu, skaičiuoja, kad per artimiausią dešimtmetį robotų humanoidų skaičius pasaulyje gali siekti 2  mln., o iki 2050  m. – net 300  mln. vienetų, ir sukurti iki 1,7  trln. JAV dolerių vertės rinką. Be to, robotai eliminuos didžiulį darbo jėgos trūkumą Vakarų ekonomikose. Tai turi pagrindo džiuginti, jei nerimauji dėl to, kas tau paduos lėkštę sriubos, kai Lietuvoje liks tik senukai, tačiau gali ir neraminti, jei supranti, kad tie milijonai gali atimti ne tik mūsų darbo vietas, bet jei bus apginkluoti, tai ir gyvybę. Tai labai gąsdina, nes dirbantys ir kariaujantys robotai yra pernelyg arti vienas kito.