Kultūra

2026-ųjų kultūros kalendorius: šokiai ant užšalusios jūros, įspūdingos premjeros ir parodos, kurias būtina aplankyti 2026 m. vasario 18 d. Monika BALTRUŠAITYTĖ

2026-aisiais įkvėpimo bus galima pasisemti ne tik galerijose ar kino salėse, bet ir ant užšalusios jūros ar muziejaus kieme. Christopheris Nolanas į ekranus grąžins Homero „Odisėją“ su visa Holivudo žvaigždžių rikiuote, Niujorko MoMA šeštajame aukšte apsigyvens moteris, kuri niekada nemiegodavo, Londono „Tate Modern“ siūlys pasinerti į Pietų Amerikos ritmus, o Suomijos Oulu, tapęs Europos kultūros sostine, kvies vakarieniauti prie kilometro ilgio stalo. 

Žvilgtelėkime į 2026-ųjų kultūros kalendorių, išmargintą renginių, premjerų ir parodų gausybės. Nuo kino ekranų iki galerijų salių, nuo Oulu ledo iki karštos „Tate Modern“ vasaros – kad ir kur keliautume, visur lauks istorijos, vertos įsigyti bilietą ir sustoti bent akimirkai, nes ryškiausi kultūros akcentai 2026-aisiais žada ne tik praplėsti akiratį, bet ir priminti, kodėl menas vis dar išlieka viena svarbiausių mūsų kasdienybės kalbų.

Kino Odisėja, į kurią bilietai išparduoti jau prieš metus

Viskas, prie ko prisiliečia režisierius Christopheris Nolanas, virsta kino įvykiu. 2023-iaisiais pasirodęs jo filmas „Openheimeris“, pasakojantis amerikiečių fiziko, atominės bombos tėvo Roberto Openheimerio gyvenimo istoriją, susižėrė net septynias „Oskaro“ statulėles. „Openheimeris“ triumfavo geriausio filmo, geriausio aktoriaus, geriausio antraplanio vaidmens aktoriaus, geriausio režisieriaus, geriausios kinematografijos, geriausios originalios muzikos ir geriausio montažo kategorijose – nė vienam nominuotam filmui nepavyko gauti tiek apdovanojimų.

Tad visai nekeista, kad kino gerbėjai nekantriai laukia 2026-aisiais pasirodysiančio naujo režisieriaus filmo „Odisėja“. Liepą kino teatrus pasieksiantis kūrinys, regis, aprėpia viską, ko reikia kultiniam metų filmui: niekada iš mados neišeinančius graikų mitus, auksinę aktorių lygą, įspūdingą kinematografiją ir kostiumus. Homero epinės poemos adaptacijoje pagrindinį – Odisėjo –
vaidmenį atlieka Mattas Damonas, filme taip pat vaidina tokios žvaigždės kaip Tomas Hollandas, Zendaya, Anne Hathaway, Mia Goth, Charlize Theron, Jonas Bernthalis, Robertas Pattinsonas.

Cituojant BBC antraštę, „Ch. Nolanas yra vienintelis žmogus, galintis tai padaryti“. Kitaip tariant, vienintelis, kuris įspūdingą epinę poemą gali paversti kino įvykiu. Vasaros kino hitų rinkodaros kampanijos tradiciškai prasideda maždaug prieš pusmetį iki filmo premjeros, tačiau Ch. Nolanas šių taisyklių nepaiso – filmo anonsas pradėtas rodyti likus daugiau nei metams iki premjeros, o liepos 17-ąją buvo imtasi precedento neturinčio veiksmo – pradėta prekiauti bilietais į premjerinius savaitgalio seansus „Imax“ 70 mm formatu, kurį Ch. Nolanas renkasi visiems savo filmams. Pasak BBC, praėjus mažiau nei dienai po to, kai buvo paskelbta apie bilietų pardavimą, dauguma jų buvo išparduoti, o spekuliantai juos perpardavinėjo už daugiau kaip 200 JAV dolerių.

„Manau, kad Ch. Nolanas yra vienintelis žmogus, galintis pasiekti tokį rezultatą, kai bilietai išparduodami likus metams iki filmo premjeros“, – BBC sakė Čikagoje gyvenantis kino kritikas Jackas Cunninghamas.

Moteris, kuri nemiegojo, apsigyvens MoMA šeštajame aukšte

Didžiausia moters menininkės paroda MoMA istorijoje – taip „The Art Newspaper“ pakrikštijo Ruth Asawos parodą šeštajame muziejaus aukšte. Menininkė R. Asawa dažnai vadinama pasaulių kūrėja – per šešis kūrybinės veiklos dešimtmečius, dirbdama savo nedideliame name San Franciske, ji iš vielos ir kitų paprastų medžiagų kūrė ir konstravo ištisus pasaulius su tik jiems būdingais gamtos dėsniais. Beveik penkerius metus rengta paroda pristato 275 menininkės darbus: daugiau kaip 60 žinomų vielos skulptūrų, bronzos liejinių, popieriaus lankstinių ir įvairių tapybos bei piešimo darbų, atskleidžiančių jos ryšį su gamta.

R. Asawa tikėjo savo pašaukimu net ir 1950-aisiais, kai meno kritikai vadino ją namų šeimininke, o jos skulptūras apibūdindavo kaip dekoratyvias. Ilgametė pedagogė ir šešių vaikų mama meno kūrinius dažnai kurdavo ruošdama vakarienę arba suguldžiusi vaikus miegoti. Ji nebuvo linkusi konkuruoti su kitais menininkais, o jos karjera pažymėta ištikimybe savo vizijai ir meno integravimu į kasdienį šeimos gyvenimą.