Valdžios sukurti „bestseleriai“
Vyriausybei vadovaujant Gediminui Kirkilui, Lietuvai buvo pasakojama nuo Algirdo Brazausko užsilikusi istorija apie tai, kaip tėvynėje viskas stabilu ir ūkis klesti, o naujoji valdančioji dauguma beveik per tris mėnesius vartotojus užvertė kūriniais, kurie ne tiek dėl savo kokybės, bet dėl naujoviško mąstymo ir teksto perteikimo drąsos neabejotinai pretenduoja į „bestselerius“. Pirmasis dešiniųjų partijų kūrinys „Kaip suformuoti daugumą ir sugyventi su Arūnu Valinsku“ sulaukė tik trumpalaikės sėkmės, tačiau antrasis – „Mokesčių reformos biudžeto skylėms kamšyti“ – tapo stulbinamai „populiarus“, o jo rašytojai dar ne vieną kartą galės mitinguose rinktis gerbėjų „dovanas“.
Beje, įdomu tai, kad šio kūrinio autoriai tikėjosi, jog jų veikalas bus skaitomas kaip šviesus ir viltingas romanas, kuriame mylinti valdžia gelbsti visuomenę nuo gresiančio finansinio kracho, tačiau dauguma visuomenės jį perskaitė kaip siaubo trilerį, pripildytą žiauriausių mokesčių mokėjimo scenų. Žinoma, dėl tokio lūkesčių ir realybės neatitikimo kaip visada kalta liko žiniasklaida, tačiau akivaizdu tik tai, kad šis skaitomiausias kūrinys, atsižvelgiant į skaitytojų pageidavimus, bus perrašomas dar ne vieną kartą. Beje, kaip dabar madinga sakyti, didžiausią pavojų kelia ne tiek pavieniai šio mokesčių traktato punktai, kiek jo dvasia, kurios nesuvaldžius, ji ne tik ir toliau žalos valdančiosios daugumos santykius su visuomene, bet gali labai apsunkinti trečio kūrinio – „Verslo gaivinimo planas“ – sėkmę.
Pristatydami „Verslo gaivinimo planą“ jo autoriai pabrėžia du teiginius: bus skatinamas verslas ir bus stengiamasi pagyvinti kreditų rinką. Skaitant šiuos teiginius, norisi iš laimės verkti, tačiau ar dar ilgai šis traktatas visuomenės bus skaitomas kaip meilės verslui poema, priklausys nuo kelių „smulkmenų“. Viena jų yra ta, kad tuo metu, kai ūkio ministras deklaruoja darysiąs viską, kad palengvėtų verslo kreditavimas, Finansų ministerija patyliukais skolinasi vidaus rinkoje iš bankų, kurie teoriškai ir turėtų būti tų paskolų verslui šaltinis. Negana to, Finansų ministerijos finansininkai kurpia planą, kaip išplatinti Vyriausybės vertybinius popierius fiziniams asmenims ir surinkti jų „kojinėse“ laikomus pinigėlius. Taigi tuo metu, kai „Meilės verslui poema“ teigia, kad bus didinamas kreditinių išteklių prieinamumas, biudžeto surinkimo dvasia visas laisvas lėšas šluoja sau. Dar keistesnė verslo skatinimo situacija. Verta atkreipti dėmesį į tai, kad nė vienoje šalyje, kurioje pristatytos panašios ekonomikos gaivinimo programos, šiuo metu nėra didinami mokesčiai. Taip yra todėl, kad geriausias ir objektyviausias verslo skatinimas ir yra žemi mokesčiai, todėl juos didinti ir vėliau skatinti verslą gali tik tos vyriausybės, kurios įsitikinusios, kad po tokio valdžios aparato įsikišimo susikurs daugiau įmonių nei bankrutuos, arba tuo, kad naujai susikūrusios įmonės kokybiškai bus geresnės.
Deja, ne šios dvi „smulkmenos“ gali pražudyti visai neblogą verslo gaivinimo planą. Tai gali padaryti bendra ekonominė situacija, kuri keičiasi neatsižvelgdama į Vyriausybės veiksmus. Todėl Ūkio ministerijos ryžtas gaivinti verslą gali susidurti su niūria realybe, kai visas gaunamas lėšas reikės nukreipti naujų biudžeto skylių lopymui. Kad taip neatsitiktų, būtina, kad valdančioji koalicija nustotų vadovautis savo pačios susikurtais stereotipais ir greitai reaguotų į besikeičiančią situaciją, dar kartą apsvarstytų mokesčių pakeitimo klausimą ir kuo skubiau atsisakytų didinti tuos mokesčius, kurie dabartinėje situacijoje ne garantuos didesnes įplaukas į biudžetą, o tik padidins bankrotų riziką. Taip pat ministras pirmininkas Andrius Kubilius turėtų labai kritiškai įvertinti sprendimą nesi- skolinti iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Jei iš tiesų įmanoma subalansuoti biudžetą ir rasti lėšų numatytam verslo skatinimo planui, toks kreipimasis nėra būtinas, tačiau priešingu atveju TVF suorganizuota paskola, prie kurios, be abejonių, galėtų prisidėti ir Skandinavijos šalys, padėtų pasiskolinti gerokai didesnes lėšas su mažesnėmis palūkanomis.
Dabartinė valdančioji dauguma dar gali parašyti „bestselerį“, kurį visuomenė sutiks palankiai, tačiau šį sykį tai daryti reikia greitai ir ne rūpinantis savo įvaizdžiu prieš rinkimus, bet siekiant ilgalaikių tikslų.
