Žurnalas
Redakcija
Prenumerata
Reklama
About magazine

Žurnalas

Apie žurnalą
Naujas numeris
Archyvas

Naujausias numeris

Tapk mļæ½sļæ½ Facebook draugu!

 
 
 
 

Lietuva – pirma Kremliaus sąraše. Apie tai rašome šio numerio redakcijos skiltyje. Joje primename 15 metų senumo Vakarų analitikų įžvalgas, kad Gruzija, Ukraina ir Lietuva yra valstybės, kuriose savo įtaką susigrąžinusi Rusija galėtų pretenduoti į dominuojančią padėtį Europoje. O žurnalo vedamajame pateikiame įžvalgas, kurios mums leidžia teigti, kad artimiausius keletą metų Rusija neturėtų ryžtis intervencijai į NATO valstybę. Tačiau žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą svarbu tai, ar vis dėlto Europa, ypač rytinės jos valstybės, tarp jų ir Lietuva, yra pajėgios bent keletą dienų priešintis agresoriui. Kad priešintis net daug galingesniam agresoriui įmanoma ir tai yra tik valstybę valdančio elito atsakomybės klausimas, atskleidžia Algimantas Čekuolis straipsnyje „Suomija pirmoji išdrįso neatiduoti nepriklausomybės blogio imperijai“. Apie tai, kaip šiandien yra pasirengusi Lietuvos kariuomenė ir ar jos nebuvo bandoma sąmoningai žlugdyti, kalbamės su Lietuvos kariuomenės vadu Jonu Vytautu Žuku. Žurnalo „Tendencijų“ skiltyje pastebime, kad, mūsų redakcijos nuomone, Lietuvoje, kaip ir Ukrainoje, kariuomenės finansavimas buvo žlugdomas sąmoningai, nes nomenklatūra ir oligarchai realizavo jų interesus atitinkantį ekonomikos modelį. Detaliau apie tai, kaip šis mechanizmas veikė, rašome ir „Įžvalgose“. Rinkimuose Kaune, be jokios abejonės, nugalės Visvaldas Matijošaitis. Jį su Viktoru Uspaskichu šiandien sieja ne tik tai, kad abu sėkmingai dirba Rusijos rinkoje, bet ir tai, kad abiejų iškilimui į valdžią iš esmės naudotos panašios technologijos, taip pat akivaizdi didelės dalies buvusios sovietinės nomenklatūros, kuri išlaiko savo įtaką daugelyje sričių, ypač žiniasklaidoje, parama. Būtent dėl jos į pergalingus rinkimus tiek V. Uspaskichas, tiek V. Matijošaitis eina it gėrio skleidėjai ir niekas, net nacionalinės televizijos didelę dalį eterio turintys žurnalistai, nei šių panašumų, nei, mūsų nuomone, ypač gerų santykių su Rusija bei milžiniškų į rinkimus investuotų lėšų nepastebi. Viena to priežasčių yra ta, kad taip, remiant naujų oligarchų iškilimą, gali būti siekiama silpninti tradicines partijas, išsaugoti nomenklatūros pozicijas ir didelės dalies ekonominių, teisinių bei žiniasklaidos sričių kontrolę.
Kai kalbama apie vykstančius pokyčius pasaulyje ir apie tai, kad, mūsų redakcijos nuomone, Lietuvoje bandoma užauginti dar vieną V. Uspaskichą, reikia pastebėti, kad tai vyksta tuo metu, kai internetas mūsų gyvenime tapo visa apimančiu reiškiniu. Tačiau, kaip rašoma Karolio Makricko straipsnyje „O juk internetas žadėjo išgelbėti pasaulį...“, diktatoriai ir oligarchai išmoko jį prijaukinti. Dėl to internetas ne silpnina Vladimiro Putino pozicijas Rusijoje, o leidžia jam jį išnaudoti skleidžiant propagandą visame pasaulyje, ypač šalyse kaimynėse. Todėl iš esmės reikia pripažinti, kad politikoje interneto, kaip gelbėtojo, įtaka mažėja, o versle jo potencialas auga. Apie tai ir kalbamės su vienu žinomiausių Lietuvos verslininkų Ignu Staškevičiumi, kuris su partneriais įkūrė interneto parduotuvę barbora.lt. Interviu daugiausia kalbamės apie tai, kokios viltys siejamos su šia įmone ir ar ji skirta kovai su į Lietuvos rinką žengiančiu „Lidl“. O numerio „Aktualijose“ prisimename seną Lietuvos problemą, kad kainoms mūsų rinkoje vis dar didelę įtaką daro, mūsų redakcijos nuomone, selektyvus Konkurencijos tarybos darbas, todėl būtina, kad į rinką ateitų tokios bendrovės kaip „Tele2“ ar „Lidl“, kad kainos dėl realios konkurencijos pradėtų kristi.
Žvelgiantiesiems giliau į ekonominius procesus rekomenduotume perskaityti ekonomisto Gitano Nausėdos įžvalgas apie Lietuvos verslo galimybes Kinijos rinkoje, taip pat interviu su „Nordea“ banko vyriausiuoju ekonomistu Europai Holgeriu Sandte, kuriame kalbamės ne tik apie Europos bei Ukrainos, bet ir apie Vokietijos ekonomikos ateitį. Taip pat bandome atsakyti į klausimą, ar vykstant automobilių pramonės transformacijai Vokietijai iš tiesų gali grėsti „Nokia“ likimas. O aktyviai investuojantiesiems rekomenduojame perskaityti „Evernord“ partnerės Jolantos Jurgos komentarą apie tai, ar rinkoms šiemet paruošti amerikietiškieji kalneliai.
Šiame žurnalo numeryje jus gali sudominti ir išskirtinis priedas, skirtas įdomesnėms pastaboms iš metinės Lietuvos ekonomikos konferencijos. Taip pat straipsnis „Politinėje rinkodaroje – Paksaitės ir Matijošaituko dvikova“, kuriame atkreipiame dėmesį į tai, kad ne tik Didžioji Britanija gali reklamuotis savo princais, bet ir mūsų politiniai karaliukai gali šiam tikslui išnaudoti savo princeses ir princus. O „Politikos“ skiltyje rašome apie internetinių azartinių lošimų didmeistrius Isai ir Marką Scheinbergus, kurie per 14 metų sukūrė vieną agresyviausių platformų „PokerStars“. Mažiau nei prieš metus jie savo kūrinį jau pardavė už 4,3 mlrd. eurų. O Lietuvos politikai per visą tą laiką nesugebėjo priimti įstatymo, reglamentuojančio ir apmokestinančio šią veiklą. Nors tiek Latvijoje, tiek Estijoje įstatymai jau veikia. Arūno Sprauniaus komentare rašoma apie tai, kad iš tiesų Lietuvos ir Lenkijos santykiai, sprendžiant iš realių darbų, yra kaip niekada geri. Monikos Baltrušaitytės komentare rašoma apie tai, kad knygų ir žurnalų išnykimo klausimas atidedamas. Visa tai ir dar daugiau skaitykite naujajame žurnalo VALSTYBĖ numeryje.


Išsamus žurnalo VALSTYBĖ kovo mėnesio numerio turinys ir redakcijos skiltis


  Naujienų prenumerata

Norļæ½dami uļæ½siprenumeruoti ļæ½urnalo ļæ½Valstybļæ½ļæ½ naujienlaiļæ½kļæ½, ļæ½raļæ½ykite savo el.paļæ½to adresļæ½:

  Reklama

Dizainas: Puslapiai.eu
Sveitainļæ½je naudojama MegaTVS