Žurnalas
Redakcija
Prenumerata
Reklama
About magazine

Žurnalas

Apie žurnalą
Naujas numeris
Archyvas

Naujausias numeris

Tapk mļæ½sļæ½ Facebook draugu!

 
 
 
 

Išsamus žurnalo VALSTYBĖ balandžio mėnesio numerio turinys ir redakcijos skiltis

Naujajame žurnalo VALSTYBĖ numeryje skaitykite interviu su energetikos ministru Roku Masiuliu ir „Tele2“ generaliniu direktoriumi Petru Masiuliu – broliais dvyniais, kurių sėkmė paremta aiškiomis vertybėmis, todėl įkvepia ir leidžia tikėti Lietuvos perspektyva. Kaip ir dešimties verslininkų, apie kuriuos rašoma Karolio Makricko straipsnyje „Daugiausia iš interneto išmelžę lietuviai per kuklūs“, sėkmės istorijos – jos rodo, kad jau kalbame ne tik apie vienetinę Iljos Laurso sėkmę, bet apie kylančią dažniausiai jaunų ir pažangiai mąstančių verslininkų, drįstančių žengti į pasaulinę rinką ir joje siekti aukštumų, bangą. Būtina į šią bangą orientuotis ir ją stiprinti, nes, kaip šio numerio vedamajame „Visuomenės optimizuotojų dėka XXI a. kvailiai gyvens atskirai“ rašo Arūnas Spraunius, šiandien pasaulyje vyksta didžiausia kova dėl protų – būtent jie kuria inovacijas ir verslus, leidžiančius ekonomikai klestėti.

Deja, šiame numeryje esame priversti rašyti ir apie nerimą keliančią bangą: iš politinių lyderių traukiasi Andrius Kubilius, kuris buvo vienas didžiausių Lietuvos ekonomikos modernizavimo ir kovos už energetinę nepriklausomybę šalininkų. Skaitykite interviu su juo „Ar traukiantis A. Kubiliui „Gazprom“ gers šampaną?“ Tuo pat metu į politiką atsirita nauja verslininkų, mažiau sietinų su moderniomis technologijomis, banga. Apie tai rašome šio numerio redakcijos skiltyje „Politiniai zombiai atrieda atidunda“. Nors žiniasklaidoje prieš rinkimus buvo supriešinamos partijos ir rinkimų komitetai, kurie buvo pateikiami vos ne kaip pagrindinis pilietinės demokratijos pergalės šaltinis, tačiau juk Kaune mūsų redakcijos nuomone gerokai išaugo su Rusijos interesais, bent jau versle, sietinų veikėjų Visvaldo Matijošaičio, Arvydo Garbaravičiaus ir Tautvydo Barščio įtaka. Taigi, belieka stebėtis, kokių haliucinogeninių grybų reikia prisiėsti, kad šių veikėjų įtakos augimą būtų galima vadinti pilietinės demokratijos pergale.

Jei jau prakalbome apie tai, kaip visuomenė prisiėda haliucinogeninių grybų, siūlome perskaityti ir Monikos Baltrušaitytės straipsnį „Goebbelsas galėjo tik svajoti apie finansinės savicenzūros galią“, kuriame ne tik apžvelgiama propagandos istorija ir pateikiama pavyzdžių, demonstruojančių, kad šiandien dažnai kartojami jau seniai naudojami metodai, bet ir aprašoma, kaip gudriai Vladimiras Putinas išmoko išnaudoti verslo ir finansų įtaką žiniasklaidai – propagandos fronte jis siaučia kaip tikras juodasis genijus. Šiame straipsnyje ir numerio įžvalgose „V. Matijošaits su Broške – oligarchinės nomenklatūros dovanėlė D. Grybauskaitei“ pastebima ir tai, kad propaganda, kaip ir nomenklatūra, būna geroji ir blogoji, nes abi gali tarnauti nacionaliniams interesams, bet gali būti ir oligarchinių ar net užsienio specialiųjų tarnybų instrumentai, kuriais užvaldomos valstybės. Kad toks pavojus rimtas, demonstruoja ir šio numerio tendencijose „Karalienei prireikė rusiškai kalbančio Bondo“ pateikiami faktai apie tai, kaip Didžiosios Britanijos vyriausybė stiprina specialiąsias tarnybas, nes siekia suvokti, kaip ir kokių tikslų siekdamos jų valstybėje veikia Rusijos specialiosios tarnybos. Nes akivaizdu, kad šios pastangos nukreiptos ne tik į Didžiosios Britanijos užsienio, bet ir į vidaus politiką.

Sunku atsakyti, ar jau verta daryti įtaką Graikijos vidaus politikai, nes jai, kaip ir Vengrijos vidaus politikai, atrodo, jau ilgą laiką buvo daroma įtaka, todėl šiandien matomi tik rezultatai – Europos skaldymas ir priešinimas iš vidaus. Apie tai rašoma Arūno Sprauniaus straipsnyje „Graikai už okupaciją nori 160 mlrd. eurų“. Belieka klausti, kiek už okupaciją iš Rusijos turėtų reikalauti Lietuva. Atsižvelgiant į įžvalgose aprašomą mūsų žiniasklaidos evoliucijos pradinį etapą, tikriausiai neverta stebėtis, kad apie Rusijos okupacijos žalą Lietuvai nebuvo ir nebus kalbama, tad ir toliau dominuos veikla, nukreipta prieš Lietuvos energetinę nepriklausomybę, bei bus gąsdinama ją įtvirtinti bandančiais sprendimais ir politikais. Nors faktų ir komentarų skiltyje pateikiama informacija, kad „Europa kurs antipropagandinį ginklą“, esmė ta, kad sunkiausia įveikti ne išorės, o vidinę propagandą. Ir šioje srityje nepriklausoma Lietuva kol kas pralaimi.

Taip pat šiame numeryje rekomenduojame perskaityti interviu su naujuoju Vilniaus universiteto rektoriumi Artūru Žukausku, straipsnius apie Kembridžo ir Harvardo universitetų rinkodarą bei JAV analitikų prognozes apie tam tikrų profesijų atstovų pajamas. Taip pat interviu su TV3 generaline direktore Laura Blaževičiūte, kurios vadovaujama žiniasklaidos grupė žengia į internetą. Besidomintiesiems energetika rekomenduojame perskaityti straipsnį „Kada baigsis propaganda prieš biokurą?“, besidomintiesiems NT rinka – straipsnį „NT rinkoje bręsta kamštis, bet A. Avulis susimeistravo atidarytuvą“, o besidomintiesiems automobiliais – tekstą apie Ženevos automobilių parodoje įžvelgiamas šios pramonės tendencijas.

Visą žurnalo turinį su naujienų ir komentarų skiltimis galite peržvelgti prie viršelio įdėtame PDF faile.


  Naujienų prenumerata

Norļæ½dami uļæ½siprenumeruoti ļæ½urnalo ļæ½Valstybļæ½ļæ½ naujienlaiļæ½kļæ½, ļæ½raļæ½ykite savo el.paļæ½to adresļæ½:

  Reklama

www.homosanus.lt
Dizainas: Puslapiai.eu
Sveitainļæ½je naudojama MegaTVS